Wednesday, 25 April 2012

How to find my soul a home ...


Šiuo metu, gyvename XXII amžiuje, kuriame taipogi neišvengiamai susitinkame ir su virtualiuoju gyvenimu.. Bendraujame su žmonėmis virtualiai, randame naujų draugų, įsimylime.. Tačiau.. Mes niekada negalime būti tikri, jog žmogus kurį manai pažįstąs pakankamai gerai išties nėra kaukė už kurios slepiasi visai kitas asmuo.. Apie tai ir norėčiau šiandien pakalbėti...
Kod
ėl ši tema klausiate savęs? Vėlgi pasakos apie atsargumą internete ir pan.. sakote sau? Galiu atsakyti į jūsų klausimą.. Nesiruošiu visiškai nieko auklėti mokinti būt atsargiems ar kita.. Kodėl ši tema? - Ogi todėl, jog išties nei pati nesu angelas čia, internete.. Padariau klaidų, susikūriau kitą asmenybę virtualiame pasaulyje, tačiau... Visgi kai suvokiau, jog šis melas nenuves manęs prie nieko gero jau per vėlu taisyti klaidas... Tačiau verčiau pasistengsiu išdėstyti viską nuo pradžių, visą situaciją kurioje esu.. Taigi ...
Galb
ūt prieš daugiau/mažiau kaip 2 metus atsidūriau virtualiame žaidime kuriame iš pirmo žvilgsnio neįžvelgiau nieko kerinčio, nuostabaus, nepakartojamo ir pan. Tačiau ten susipažinau su keliais žmonėmis, kuriems kaip paskutinė pasaulio kvailė ėmiau meluoti nuo pat pradžios. Pirmiausia tai buvo lyg nekaltas žaidimas, noras tapti geresne versija savęs, idealizavimas asmens kuriuo norėtumei tapti. Tačiau, po kiek laiko, kai suvoki, jog visa tai tik melas, jog iš ties tai tik idealizuotas tu, tačiau tuo pačiu metu ir ne tu.. Pasijauti esąs kvailiausioje situacijoje kurioje tik galima būt, kai nori ištaisyti klaidą, pamiršti melą, nori priversti žmonės mylėti tave už tai kas esi, ne tuo kuo stengiesi tapt.. Tačiau ... Kaip tai pasakyti žmonėms jų neįskaudinant? Visgi prabėgo apie 2-ejus metus.. 
Taigi.. šiokioje situacijoje ir esu, mano mielieji..
Padėtis su išeitimi, kurios dar vis neradau..
Ta
čiau ir ne vien ši nuospauda slenka man ant pečių..
Prieš kelet
ą mėnesių susipažinau su žmogumi, kurio gyvenime nemačiau realybėje, tačiau jaučiu kažką stipraus traukiančio jį prie manęs.. Tačiau tai jau kita istorija..
K
ą gi norėjau pasakyti tai, žmonėms kuriems melavau.. Noriu atsiprašyti, tačiau.. išties neturiu kokios minties kaip tai padaryti, tad, tiems, kurie sugeba skaityti tarp eilučių...
Mielieji, niekada nenorėjau jūsų įskaudinti, man tai visuomet buvo lyg žaidimas kol nesusipažinau su jumis.. Nuo tos akimirkos kas kart dėl ko nors meluodama jaučiuosi lyg nesava.. Tačiau, žmogus kurį vadinote kitu vardu visgi giliai širdyje yra žmogus su kuriuo bendravote.. Aš ! ... Tiesiog, atsiprašau ...

Gladie,
12/4/25

No comments:

Post a Comment