How to find my soul a home ...

Šiuo metu, gyvename XXII amžiuje, kuriame taipogi neišvengiamai susitinkame ir su virtualiuoju gyvenimu.. Bendraujame su žmonėmis virtualiai, randame naujų draugų, įsimylime.. Tačiau.. Mes niekada negalime būti tikri, jog žmogus kurį manai pažįstąs pakankamai gerai išties nėra kaukė už kurios slepiasi visai kitas asmuo.. Apie tai ir norėčiau šiandien pakalbėti...
Kodėl ši tema klausiate savęs? Vėlgi pasakos apie atsargumą internete ir pan.. sakote sau? Galiu atsakyti į jūsų klausimą.. Nesiruošiu visiškai nieko auklėti mokinti būt atsargiems ar kita.. Kodėl ši tema? - Ogi todėl, jog išties nei pati nesu angelas čia, internete.. Padariau klaidų, susikūriau kitą asmenybę virtualiame pasaulyje, tačiau... Visgi kai suvokiau, jog šis melas nenuves manęs prie nieko gero jau per vėlu taisyti klaidas... Tačiau verčiau pasistengsiu išdėstyti viską nuo pradžių, visą situaciją kurioje esu.. Taigi ...
Galbūt prieš daugiau/mažiau kaip 2 metus atsidūriau virtualiame žaidime kuriame iš pirmo žvilgsnio neįžvelgiau nieko kerinčio, nuostabaus, nepakartojamo ir pan. Tačiau ten susipažinau su keliais žmonėmis, kuriems kaip paskutinė pasaulio kvailė ėmiau meluoti nuo pat pradžios. Pirmiausia tai buvo lyg nekaltas žaidimas, noras tapti geresne versija savęs, idealizavimas asmens kuriuo norėtumei tapti. Tačiau, po kiek laiko, kai suvoki, jog visa tai tik melas, jog iš ties tai tik idealizuotas tu, tačiau tuo pačiu metu ir ne tu.. Pasijauti esąs kvailiausioje situacijoje kurioje tik galima būt, kai nori ištaisyti klaidą, pamiršti melą, nori priversti žmonės mylėti tave už tai kas esi, ne tuo kuo stengiesi tapt.. Tačiau ... Kaip tai pasakyti žmonėms jų neįskaudinant? Visgi prabėgo apie 2-ejus metus.. 

Taigi.. šiokioje situacijoje ir esu, mano mielieji..

Padėtis su išeitimi, kurios dar vis neradau..
Tačiau ir ne vien ši nuospauda slenka man ant pečių..
Prieš keletą mėnesių susipažinau su žmogumi, kurio gyvenime nemačiau realybėje, tačiau jaučiu kažką stipraus traukiančio jį prie manęs.. Tačiau tai jau kita istorija..
Ką gi norėjau pasakyti tai, žmonėms kuriems melavau.. Noriu atsiprašyti, tačiau.. išties neturiu kokios minties kaip tai padaryti, tad, tiems, kurie sugeba skaityti tarp eilučių...

Mielieji, niekada nenorėjau jūsų įskaudinti, man tai visuomet buvo lyg žaidimas kol nesusipažinau su jumis.. Nuo tos akimirkos kas kart dėl ko nors meluodama jaučiuosi lyg nesava.. Tačiau, žmogus kurį vadinote kitu vardu visgi giliai širdyje yra žmogus su kuriuo bendravote.. Aš ! ... Tiesiog, atsiprašau ...

Gladie,

12/4/25

Praeitis, dabartis ar ateitis ... ?

Nė neabejoju, jog apie 95% jūsų, mano mielieji skaitytojėliai, atsakytų į šį klausimą žodžiu 'Ateitis ...' Tačiau..
Šiandien visą rytą mano galvoje sukasi ši mintis, sukasi prisiminimai, sukasi veiksmai kuriuos atlikau siejami su dabartimi, sukasi visas pasaulis kuriame šiandien gyvenu .. Įdomu, kiek jūsų išties tiki likimu, išties tiki, jog kažkur danguje egzistuoja mielas diedukas kuris visur viską mato, kuris mirusiojo sielą priglaudžia danguje .. ? Deja, po padėties iš kurios išlipau visiškai savo jėgomis, nė kieno nepadėdama, jokio Dievulio maldų ir geranoriškumo padėdama, pati ! Tai mane ir privertė susimąstyti, kiek gali stiprus žmogus, tikintis savo jėgomis, ne menko žemės vabalo išgalvotais pasakojimais apie kažkur aukštai, nepasiekiamai tavo, menkas žemės tarakone, rankomis Dieduko jėgomis ..
Aš, pripažinsiu, augau šiek tiek kitokioje šeimoje nei įprasta, augau tarp dviejų labai panašių, tačiau tuo pačiu ir skirtingų tikėjimo metodų, visos pasakos iš dviejų pusių mane ir privertė susimąstyti, kas tai yra Dievas, kas esi Tu, kas yra gyvenimas, kas yra žmonės, kas yra praeitis, dabartis ar ateitis ...
Tik susimąstykime, kas tai yra praeitis ? Taip visų į kampą nugrūsta praeitis, kuri pasak daugumos neturi jokios, anei jokios prasmės dabarčiai.. Tačiau ar gi ne praeitis mus pavertė tais kuriais esame dabar ? Ar iš ties nė menki dalykėliai, ašaros, laimė, meilė, džiaugsmas nė kiek neįtakojo dabartinio 'Aš' ? Remiantis mano praeitimi, nuostatomis, mąstymu tai yra jokiais būdais neatsiejama dalelė nuo to kas esi tu dabar ..
Ar kada nors teko pabusti ryte ir neprisiminti nieko, visiškai nieko ką darei aną naktį ? Hmm, deja, tačiau šiokioje situacijoje kartą buvau .. Tas jausmas, kai nežinai ką padarei, kas galėjo įskaudinti ką kitą, kai nežinai ką pasakei, kai nežinai kam išliejai savo jausmus, kai nežinai ar sakei tiesą ar melavai .. Tas jausmas žudantis .. Tačiau tai tik viena naktis iš kurios negaliu prisiminti a nei nieko dar iki dabar .. Tačiau kai patiri gan menką šito dalį, tai verčia tave susimąstyti kiek praeitis yra svarbi tau, tavo šiandieniniam 'Aš'..
Taigi.. Nesiplėskime į mano menkas filosofijos žinias bandant išdėstyti savo mintis tiesiogiai linkme kuria nori, haha.
Šiandien .. Vėl .. Lyg sena bobutė žiūrinėjau nuotraukas ..
Keistas, tačiau galbūt ne toks jau ir banalus dalykėlis apie mane..
Mėgstu laikyti man brangių akimirkų, žmonių, vietų nuotraukas savo stalčiuje.. Kaskart kai jaučiuosi vieniša, niekam nereikalinga, prakeikta ir pan. kaskart pažvelgus į pastarąsias iš niekur nieko mano veide atsiranda šypsena. :)
Galbūt, neturėdama jokios priežasties, jokio tikslo, taipogi nenorėdama atskleist kas iš ties esu parodysiu keletą nuotraukų, kurios man kartais reiškia daugiau nei gyvenimas, žmonės, kurių veido nematydama matyt paskęsčiau tamsoje .. Praeitis, kuri privertė mane tapti tuo kuo dabar esu ..

Tačiau ... Ar ateitis išties yra viskas kas mus gyvenime turi būti svarbu? Ar dėl ateities mes gyvename? Ar visą gyvenimą mokomės, kad dirbtume, dirbame, kad turėtume pinigų, kad išmaitintume šeimą, kad kada nors gyvenime, kai būsi visiškai sukriošęs senis su savo antrąja puse išvyktumei į kelionę kuri būtų paskutinė kelionė tavo gyvenime, kad kai mirtumei tavo giminaičiai turėtų iš kur tave laidoti, kad paliktum ką nors kas padėtų išgyventi tavo dykaduoniams vaikams... ? 

... Jei manęs kas nors paklaustų: 'Kas svarbiau - Praeitis, dabartis ar ateitis' mano atsakymas būtų: 'Dabartis...'

I'm back !! (:

Heyo, mano mielieji skaitytojėliai,
Senai nesimatėm, a ?
Taip, taip, my bad ..
Didelis atsiprašymas mielieji, už prarastą laiką, Oo taip, banalus pasisakymas ..
Na, visgi galbūt įmanoma jūsų atsiprašyti..
Ogi mano atsiprašymas būtų ..
Mintys, tikraaai pernelyg nereišmingos, beprasmiškos mintys užvaldė mano gyvenimą pastaruoju metu.. Ir ką gi.. visgi stengsimės sugrįžti. ;pp
Tad tiek šiam post'ui, tikiuosi sulaukti jūsų dėmesio, meilučiai ;pp
Kiss, hug & 'g day ;p